Nauji energijos šaltiniai – pramonės tendencijos

Didėjanti švarios energijos paklausa ir toliau skatina atsinaujinančiųjų energijos šaltinių augimą. Šie šaltiniai apima saulės, vėjo, geoterminę energiją, hidroenergiją ir biokurą. Nepaisant tokių iššūkių kaip tiekimo grandinės apribojimai, tiekimo trūkumas ir logistikos sąnaudų spaudimas, atsinaujinantys energijos šaltiniai ateinančiais metais išliks stipria tendencija.

Dėl technologijų pažangos atsinaujinančios energijos gamyba tapo realybe daugeliui įmonių. Pavyzdžiui, saulės energija dabar yra sparčiausiai augantis energijos šaltinis pasaulyje. Tokios įmonės kaip „Google“ ir „Amazon“ įkūrė savo atsinaujinančios energijos ūkius, kad tiektų energiją savo verslui. Jos taip pat pasinaudojo finansinėmis lengvatomis, kad atsinaujinančios energijos verslo modeliai taptų lengviau įgyvendinami.

Vėjo energija yra antras pagal dydį elektros energijos gamybos šaltinis. Ją naudoja turbinos elektros energijai gaminti. Turbinos dažnai stovi kaimo vietovėse. Turbinos gali būti triukšmingos ir pakenkti vietos laukinei gamtai. Tačiau elektros energijos gamyba iš vėjo ir saulės fotovoltinių elementų dabar yra pigesnė nei anglimi kūrenamose elektrinėse. Šių atsinaujinančių energijos šaltinių kainos per pastarąjį dešimtmetį taip pat gerokai sumažėjo.

Bioenergijos gamyba taip pat auga. Jungtinės Valstijos šiuo metu pirmauja bioenergijos gamyboje. Indija ir Vokietija taip pat yra šio sektoriaus lyderės. Bioenergiją sudaro žemės ūkio šalutiniai produktai ir biokuras. Daugelyje šalių didėja žemės ūkio gamyba, todėl didėja ir atsinaujinančios energijos gamyba.

Branduolinių technologijų plėtra taip pat populiarėja. Japonijoje 2022 m. tikimasi vėl paleisti 4,2 GW branduolinių elektrinių pajėgumų. Kai kuriose Rytų Europos dalyse dekarbonizacijos planai apima branduolinę energetiką. Vokietijoje likę 4 GW branduolinių elektrinių pajėgumų bus uždaryti šiais metais. Kai kurių Rytų Europos dalių ir Kinijos dekarbonizacijos planuose numatyta branduolinė energetika.

Tikimasi, kad energijos paklausa toliau augs, o poreikis mažinti anglies dioksido išmetimą toliau augs. Pasaulinė energijos tiekimo krizė paskatino politines diskusijas dėl atsinaujinančios energijos. Daugelis šalių priėmė arba svarsto naują politiką, skirtą atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui didinti. Kai kurios šalys taip pat įvedė atsinaujinančios energijos kaupimo reikalavimus. Tai leis joms geriau integruoti savo energetikos sektorius su kitais sektoriais. Kaupimo pajėgumų didinimas taip pat padidins atsinaujinančių energijos šaltinių konkurencingumą.

Didėjant atsinaujinančiosios energijos skverbties į elektros tinklus tempui, norint neatsilikti, reikės inovacijų. Tai apima naujų technologijų kūrimą ir investicijų į infrastruktūrą didinimą. Pavyzdžiui, Energetikos departamentas neseniai pradėjo iniciatyvą „Kuriant geresnį tinklą“. Šios iniciatyvos tikslas – plėtoti tolimojo nuotolio aukštos įtampos perdavimo linijas, kurios galėtų prisitaikyti prie didėjančios atsinaujinančiosios energijos.

Be didėjančio atsinaujinančiosios energijos naudojimo, tradicinės energetikos įmonės taip pat diversifikuos savo veiklą, įtraukdamos atsinaujinančiąją energiją. Šios įmonės taip pat greičiausiai ieškos gamintojų iš Jungtinių Valstijų, kad padėtų patenkinti paklausą. Per ateinančius penkerius–dešimt metų energetikos sektorius atrodys kitaip. Be tradicinių energetikos įmonių, vis daugiau miestų paskelbė ambicingus švarios energijos tikslus. Daugelis šių miestų jau įsipareigojo 70 procentų ar daugiau savo elektros energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių.